viduryjęjis

viduryję́jis, -ji adj. emph. DK123; Sut arch. esantis žmogaus viduje, dvasinis: Bet šviesumas veido Viešpaties Christaus ėjo ižg viduryję́jo prigimtinio ir tikrojo šviesumo garbės dievystės jo DP593. Visomis tad sylomis širdyjęjomis, visu geiduliu viduryjęju… Mariją gerbkime DP626. Arba viduryję́ju savuoju įkvėpimu arba viršutiniu prispaudimu anuos spausdamas ižrauja ižg jų šaknis piktųjų geidulių DP605. Pakūta… jei daros su vyduryję́ju širdies kartumu nemenkina jos po akimi sūdžios teisaus Dievo DP122.